Kai esi inžinierius, įrankiai statyboms gali būti geriausia dovana nuo Kalėdų Senelio. Taip pat, kaip ir sodo technika internetu, įrankiai ir technika namų apdailai. Inžinieriaus gyvenimo būdas – nesibaigiantis remontas, gaminimas, statymas. O mėgstamiausia vieta name – garažas. Jame galima atsiverti kūrybingumui ir daryti viską, ką norisi. Kalbamės su Stasiu, kuris yra jaunas inžinierius.
Kodėl susidomėjote šia sritimi?
Mano tėvas visada mane vesdavosi į garažą. Namuose augo daug vaikų, tačiau tik su manimi taip užsiimdavo ir parodydavo, kaip veikia daiktai, kaip kažką sutaisyti. Kai pagalvoju, tai gal ir neteisinga, kad tokių dalykų nemokydavo mergaičių, jiems tekdavo primityvesni, mąstymo nereikalaujantys darbai – namų tvarkymas, indų plovimas, obuolių rinkimas. O man visada būdavo įdomu dirbti garaže, ten kažką su tėčiu konstruoti. Jis man parodė, kad nieko nėra neįmanomo, kad nėra nieko, kas negalėtų būti išsprendžiama paprastais fizikos dėsniais. Jis man juos paaiškino. Tada, kai mokykloje prasidėjo fizikos pamokos, aš jau galėdavau daug ką daryti geriau už klasiokus, nes suprasdavau, ko nesupranta kiti. Man kai kurios žinios nebuvo naujiena. Taip praėjo mano vaikystėje, kai įrankiai statyboms ir automobilių remontui būdavo geriausi mano žaislai, tai ir vėliau rinkausi tą patį kelią. Stojau į profesinę mokyklą, kurioje labai daug visko išmokau, taip pat rinkausi ir darbus tokius. Dabar esu laisvai samdomas inžinierius.
Ką labiausiai mėgstate savo srityje?
Labai patinka, kad nėra monotonijos. Aišku, tu gauni kažkokią aiškią, konkrečią sritį, kurioje turi dirbti, kažkokį vieną tikslų momentą, vieną užduotį. Bet tu turi sugalvoti jai sprendimą kaskart kitą. Yra nuostabus jausmas, kai išsisuki iš situacijos, iš kurios, atrodo, niekaip neišsisuktum. Tada visi sako, kad esu auksarankis, bet aš galvoju, kad čia gal ne rankos, o auksinis protas daro savo. Nes tam, kad kažką padarytum, turi pirma sugalvot. Turi sugalvot, kaip tu tai išspręsi.
Be kokio įrankio negalėtumėte gyventi?
Turbūt be suktuko, grąžto, plaktuko ir atlenkiamo peiliuko. Jis net nėra darbo įrankis, tačiau jis pasitarnauja beveik visur. O jeigu paklaustumėte, koks apskritai yra mano mėgstamiausias įrankis, tai būtų gulsčiukas. Su gulsčiuku aš visada stengiuosi kuo geriau pakabinti lentynas, paveikslus. Praktiškai viską. Ir labai gaila būna žmonių, kurie pasikabina savo daiktus ir apdailas kvailai. Atrodo, nors imčiau ir padėčiau jiems kuo nors, kad taip kreivai nekabotų.